Vaikiška logika
– Kodėl žmonės tokie žiaurūs ir žudo gyvūnus, jeigu mėsos galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje????
Apie tikrą vyrišką meilę.
Mano Mažiui – roto virusas . Labai lengvas (ačiū dangui), bet – vis tiek. Ateinu į jo kambarį, apkabinti nakčiai, o jis atsuka man nugarą, įsikniaubia į pagalvę ir sako:
– Mama, neliesk manęs, nes galiu tave užkrėsti. Man pakaks, jei tiesiog pasakysi, jog nori mane apkabinti.
Apie reliatyvumo teoriją arba apie tai, kaip viskas, regis, turi turėti priežastį
Kalbuosi su savo Mažuoju. Apie vertes. Sakau jam, kad kai kurie dalykai, nors vizualiai – dideli, iš tiesų yra labai pigūs. O kiti – atvirkščiai. Nors ir – mažulyčiai, bet – labai vertingi.
– Matai, žvirbli, – sakau jam ir kaip pavyzdį rodau mažą safyriuką, kurį turiu ant kaklo. – Šis akmenukas labai mažas, bet kartu – gana brangus.
Mano žvirblis įdėmiai pasižiūri į mano pakabuką, tada – į mane ir klausia:
– Mama, o kodėl tu jį nešioji? Ar dėl to, kad atrodytum graži, ar dėl to, kad atrodytum turtinga?
Apie (ne)melą
13.55. Skambinu sūnui:
– Mielasis, tau jau reikia eiti į tikybos pamoką.
– Gerai.
14.10. Skambina sūnus.
– Mama, man skauda galvą. (Fone – didžiulis šurmulys vaikų balsų.)
– Sūnau, negalima meluoti!
– Aaa.. Nu, gerai. Tada einu.
Kaip vyrai nesupranta moterų
Gerokai po pietų skambinu savo mažam sūnui:
– Aš tave myliu.
…
– Aš labai tave myliu.
…
– Zuiki, myliu tave!
– Mama, aš girdėjau.
– Ok. O kaip tu gyveni?
– Mama. Mes matėmės ryte. Tu žinai, kaip aš gyvenu.
Vyrai nesupranta moterų. (Ir jų noro kalbėtis 🙂 )
Bulvių blynai ir druska
Iškepiau bulvinių blynų. Įdėjau Mažajam. Sakau:
-Man regis, trūksta druskos…
Jis:
– aga.
– Rimtai???
Mano kleckas šakute pavarto blynus. Pamakaluoja grietinę ir sako:
– tiesą sakant, aš čia jos visai nematau.
Skambutis
Suskamba telefonas. Numeris nežinomas. Atsiliepiu.
– laba diena. Ar čia Mykolo mama? – balsas vaikiškas, vaikiškas.
– taip, aš – Mykolo mama.
– žinokit, Jūsų vaikas prarado visus mano kompiuterinio žaidimo taškus. Ir dar jis išardė mano mylimiausią lego konstruktorių.
– o kas čia skambina?
– na, čia skambina, na…. na čia skambina Luko mama.